Įstatymai reikalauja, kad 30% viešųjų pirkimų vertės sudarytų ne mažiausios kainos, o ekonomiškai naudingi pirkimai. Tačiau ekonominio naudingumo, net ir pasiūlius naujovių, kriterijai taikomi gana retai – perkančiosioms organizacijoms trūksta ir patirties, ir kompetencijų.
