Tėvas ligoninę statė, o sūnus iš skolų ištraukė: dabar į šį miestą plūsta jauni gydytojai
„Tėtis buvo statybininkas, kažkada, prieš daug metų jis ir Ukmergės ligoninę statė“, – simbolinę detalę prisimena Rimvydas Civilka (54), pats daugiau nei dešimtmetį vadovaujantis Ukmergės ligoninei.
Pašnekovas, nors ir augo Vilniuje, bet gimė Ukmergėje, šiame mieste gyveno jo seneliai. Nenuostabu, kad 2000 m. po medicinos rezidentūros studijų jis grįžo į gimtinę.
Pilvo chirurgas greitai apšilo kojas, po kelių metų tapo Chirurgijos skyriaus vedėju, o 2013 m. ryžosi priimti nelengvą iššūkį – pradėjo vadovauti į skolų liūną įklimpusiai ligoninei, kuri neturėjo iš ko sumokėti darbuotojams atlyginimų.
Šiandien tai pavyzdine laikoma gydymo įstaiga. Eilę metų ligoninė dirba pelningai, pritraukia jaunų gydytojų ir išlaiko vietos gyventojų pasitikėjimą.
Net 84 proc. Ukmergės rajono savivaldybės gyventojų renkasi savo miesto ligoninę. Bendrame Lietuvos paveiksle – pagirtinas rodiklis.
Gegužę sveikatos apsaugos ministerija (SAM) apdovanojo R.Civilką nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo garbės ženklu.
„Smagu, kad pastebi ir mažesnes įstaigas. Sakyčiau, šis įvertinimas skirtas visam Ukmergės ligoninės kolektyvui, be jų ir nebūtų rezultatų“, – pabrėžė R.Civilka.
Nors vadovauja ligoninei, gydytojo chalato giliai į spintą nepakabino – per mėnesį turi 3–4 naktinius budėjimus skubios pagalbos skyriuje, be to, konsultuoja pacientus, atlieka echoskopijas.
„Chirurgo darbas man visada patiko. Ir dabar, kai nueinu į operacinę, pailsiu nuo administracinio darbo“, – Lrytas sakė R.Civilka.
– Kalbama, kad medicinos personalas Lietuvoje sensta. Kokia situacija Ukmergės ligoninėje?