Kaip A. Lukašenka Jugoslaviją bandė gelbėti: sutrukdė tik griežtas B. Jelcino „ne“

„Tam tikra prasme 1999-ieji buvo reikšmingi visam pasauliui. Žmonija laukė amžių sandūros. Į vartoseną sugrįžo jau pamirštas žodis „tūkstantmetis“. Daugelis pranašautojų skelbė Apokalipsę. Jungtinės Valstijos netgi įkūrė specialią Komisiją 2000-ųjų klausimams spręsti.

Baltarusai išliko ramūs. Šalis, visai neseniai atsitiesusi po suiručių ir stygiaus, į ateitį žvelgė su viltimi ir atsargiu optimizmu. Darbo laukė daug. Jaunoji Baltarusijos valstybė kūrė planus naujam penkerių metų laikotarpiui, o tuo metu Europa vėl virto karinių veiksmų arena.

1999 m. balandžio 14 d. Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka lankėsi Jugoslavijoje. Praėjus kelioms minutėms po lėktuvo, kuriuo skrido Baltarusijos prezidentas, nusileidimo, pasigirdo oro pavojaus signalas. Derybos truko dvi su puse valandos – jų metu ir toliau vyko oro antskrydžiai. Žurnalistai šį vizitą pavadino „apsilankymu, lydimu NATO bombardavimo“, – taip dar 2024 m. apie Jugoslavijos karus rašė pagrindinė Baltarusijos propagandos mašina – „BelTA“ agentūra.

BELTA radare atsidūrė diktatoriaus A. Lukašenkos vizitas į Belgradą ir bandymas „gelbėti“ šią griūvančią valstybę. „Čia, deja, aš dar kartą supratau (jau tarptautiniu lygiu), kokia purvina yra politika ir kokie nesąžiningi yra politikai“, – cituojamas diktatoriaus titulą Europoje užsitarnavęs A. Lukašenka.

Tiesa, nepaisant Baltarusijos propagandistų bandymo piešti savo vaizdinį apie Jugoslavijos karus, įvykiai Pietų Europoje šiuo laikotarpiu susiklostė kiek kitaip.

Kaip A. Lukašenka bandė „gelbėti“ Jugoslaviją? Kas iš tikrųjų tuo metu vyko karo apimtoje šalyje? Portalas Lrytas pažvelgė į svarbiausius ir įdomiausius šio karo įvykius.