Po kūdikio netekties dailininkė E. Voverienė paguodą rado prisilietusi prie kinų meno: „Kojos pačios atvedė“

Nėra žmogaus, kuris neišmoktų tapyti. Tuo įsitikinusi dailininkė ir architektė Elena Voverienė (63 m.), kiekviename gebanti pažadinti kūrėją. Kinų tapybos studijos „Bambuko sodai“ Vilniaus senamiestyje šeimininkė per daugybę metų meno paslapčių mokė šimtus mokinių. Čia žinias tobulino ir subrendę dailininkai, ir dar mene savęs neišbandę žmonės.

Neseniai dvidešimties metų studijos jubiliejų vainikavo jos mokinių surengtos parodos bendru pavadinimu „Versmė“. Vienas eksponatų galėtų pretenduoti į rekordus – ant didžiulės trikampės piramidės iš 55 sujungtų paveikslų išsikerojo galingas baltai žydintis medis. Jį septynerius metus kūrė 55 autoriai.

„Per du dešimtmečius daug žmonių prisilietė prie kūrybos. Dabar jie tarsi gyvieji bambukai vis žaliuoja ir aistringai atsiduoda meno terapijos jėgai“, – džiaugėsi E.Voverienė.

Studiją „Bambuko sodai“ ji kūrė, kad padėtų atsigauti žmogaus palūžusiai sielai, sutvirtintų ieškančius tiesos. E.Voverienė ne kartą patyrė, kokią stiprią gydančią jėgą turi menas.

Todėl ir studijos pavadinimas turi simbolinę reikšmę. Bambukas yra tyrumo, nuolankumo, stiprybės simbolis. Jis ištveria pūgą ir audrą, kaitrią saulę ir žiemos šaltį. Jo kamienas stiprus, nepalaužiamas, o grožis ramina ir įkvepia.

Mokiniai savo mokytoją vadina Elenute, nes ji dosniai dalina savo energiją. Mokytojos įsitikinimu, nėra negabių žmonių ir tai jos studijoje tampa realybe. Garbingo amžiaus žmonės, niekada gyvenime nelaikę teptuko, negali suvokti, kaip jų rankos veda tinkamas linijas, parenka reikalingas spalvas, susiliejančias į žiedus, lapus, kompozicijas.