Gynyba – amerikiečiams, prekyba – su europiečiais: dar viena šalis žengia ES keliu
Prognozuojant, kuri valstybė galėtų tapti naujausia Europos Sąjungos nare, dažniausiai minimi Balkanų šalių kandidatai. Juodkalnija, jau ilgus metus vedanti derybas, laikoma viena rimčiausių pretendenčių. Albanija taip pat žengia sparčius žingsnius link narystės. Moldovos vardas vis dažniau skamba dėl ryžtingų reformų ir europinių ambicijų.
Tačiau tikėtina, kad Europa turi ir juodąjį arkliuką – Islandiją.
Pastarojo meto geopolitiniai sukrėtimai – pradedant D. Trumpo administracijos bandymais aneksuoti Grenlandiją, baigiant įsiplieskusia prekybos įtampa tarp JAV ir ES – kelia nerimą šiai Šiaurės Atlanto salai, kurios saugumu rūpinasi Vašingtonas, o pagrindinė prekybos partnerė – Europa.
Dabartinė Islandijos vyriausybė, pradėjusi darbą pernai, paskelbė iki 2027 m. surengsianti referendumą dėl stojimo derybų su ES atnaujinimo. Apklausos rodo, kad dauguma islandų tam pritartų.
Islandija jau buvo pradėjusi derybas 2010 m., po to, kai 2008 m. finansų krizė smarkiai paveikė šalį ir jos bankų sektorių. Tuo metu narystė ES, o ypač euro zonos prisijungimas, buvo laikomas kaip geriausias sprendimas pakilti iš krizės. Tačiau 2013 m. atėjusi nauja dešinioji vyriausybė derybas nutraukė – tuo metu euro zona pati išgyveno sunkmetį, o bendros valiutos nauda tapo abejotina.
Vis dėlto per tuos trejus metus Islandija spėjo atidaryti beveik visus 33 derybų skyrius ir uždaryti 11 – tai kur kas daugiau nei, pavyzdžiui, Juodkalnija, kuri per dešimtmetį uždarė tik septynis.