Kremlius trina rankomis dėl pokyčių Baltijos jūroje: itin svarbi NATO misija atsidūrė pavojuje
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte šių metų sausio 14 d. Helsinkyje surengė Baltijos jūros sąjungininkų viršūnių susitikimą. Jame dalyvavo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos, Danijos, Švedijos ir Suomijos lyderiais.
Susitikime M. Rutte paskelbė apie naują NATO karinę iniciatyvą, skirtą sustiprinti kritinės infrastruktūros apsaugą. „Operacija „Baltic Sentry“ (liet. „Baltijos sargybinis“) sustiprins NATO karinį buvimą Baltijos jūroje ir pagerins sąjungininkų gebėjimus reaguoti į destabilizuojančius veiksmus“, - tuo metu buvo skelbiama NATO pranešime.
Vadovai iš viso regiono kartu aptarė augančią grėsmę povandeninei kritinei infrastruktūrai, o M. Rutte atkreipė dėmesį į pastaraisiais metais įvykdytas diversijas prieš energetikos ir ryšių kabelius.
„Dirbdami kartu su visais sąjungininkais padarysime viską, kas būtina, kad užtikrintume saugumą ir apsaugą ne tik mūsų kritinei infrastruktūrai, bet ir viskam, kas mums brangu“, – viltingai kalbėjos NATO lyderis.
Netrukus buvo pasklebta, kad „Baltic Sentry“ operacijoje bus pasitelkti įvairūs pajėgumai, įskaitant fregatas ir jūrų patrulių orlaivius. Generalinis sekretorius taip pat paskelbė apie naujų technologijų diegimą – nedidelio karinių jūrų dronų laivyno panaudojimą – ir pabrėžė, kad NATO glaudžiai bendradarbiaus su sąjungininkais integruojant nacionalinius stebėjimo pajėgumus.
Tačiau neprabėgus net 9 mėnesiams, antradienį žiniasklaidoje pasirodė pranešimai, kad misija atsidūrė pavojuje.