Būstas uždarbiui Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose: kas ir kodėl atneštų didžiausią grąžą

Klestėjimas būsto rinkoje tęsiasi – butų sandorių skaičius pasiekė aukščiausią lygį nuo pat 2021 metų pabaigos.

„Swedbank“ skaičiavimais, vidutines pajamas gaunantys vilniečiai šiuo metu vidutiniškai gali įpirkti kiek mažesnius nei 63 kv. m. dydžio butus, o per ketvirtį jų įperkamas plotas padidėjo 1 kvadratiniu metru. Kaune augimas buvo panašus, o įperkamumas čia išlieka geriausias tarp didžiųjų miestų ir siekia 93 kv. m. Tuo metu Klaipėdoje gyventojai vidutiniškai gali įsigyti apie 91 kv. m. būstus.

Banko skaičiuojama nuomos grąža visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose išlieka žemesnė nei istorinis vidurkis. Šis rodiklis atspindi, kokią būsto kainos dalį sudaro metinės pajamos iš jo nuomos. Šiuo metu Vilniuje nuomos grąža siekia 4,7 proc., Kaune apie 5,5 proc., o Klaipėdoje – apie 5,7 procento.

„Kaip banaliai beskambėtų – nėra gyventojų, nėra poreikio būstui. Tačiau tiek Kaune, tiek Klaipėdoje gyventojų skaičius didėja. Ši tendencija bent jau ilgainiui turės teigiamą poveikį rinkai“, – teigė INREAL grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas, paprašytas įvertinti šiuos didmiesčius kaip investicijų į būstą variantus.

Jis atkreipė dėmesį: ir vienas, ir kitas miestas turi daugiau vandens telkinių negu Vilnius. Atitinkamai čia didesnės pakrančių teritorijos. „Būsto patrauklumas priklauso nuo to, kas yra, ko nėra, kas bus ir ko neliks. Kauno ir Klaipėdos vienas patraukliausių elementų – sąlyginai didelis kiekis vandens telkinių. Ieškant kažko investicijai reikėtų žiūrėti į zonas aplink vandens telkinius“, – siūlė T.S.Kvainickas.

Jeigu teritorija jau išplėtota, kaip, pavyzdžiui, šiandienis Paupys Vilniuje, kainos sparčiai nebeaugs. Pašnekovas patikslina: transformacija gali įvykti teritorijose, kur dominuoja negyvenamosios paskirties pastatai, kurie turi didesnę tikimybę būti konsoliduoti. Pokyčių gali atnešti ir įsibėgėjusi renovacija, tačiau tokiu atveju transformacija veikiausiai bus lėtesnė.