Neįgaliojo vežimėliu riedanti jauna vilnietė stulbina savo išvaizda: tenka atlaikyti ir priekabiavimus
Vilniaus senamiesčio gatvėmis ji rieda ryškiai – ne tik dėl margų suknelių, blizgių segtukų ar japoniškos gatvės mados įkvėptų detalių.
Jauna istorijos ir anglų kalbos studentė, teatro „visų darbų meistrė“ ir kultūrinių projektų dalyvė spinduliuoja energiją, kuri nepaiso ribų.
Vos prieš metus dėl išsėtinės sklerozės ir stuburo traumos ji atsidūrė vežimėlyje, kurį pati vadina savo „karieta“.
Šiandien ji – miesto kasdienybės kritikė, drąsiai kalbanti apie nepritaikytą infrastruktūrą, gajus stereotipus ir neįgaliųjų matomumo stoką.
Tuo pat metu jos gyvenimas – spalvų ir kūrybos sūkurys: nuo ekspresionistinių teatro spektaklių iki būrimų uno kortomis, nuo tinklaraščio apie socialines problemas iki planų siūti vienetinius drabužius.
Su Luna Erika Skrebyte (23 m.) kalbamės apie jauną moterį, kuri ne tik laužo įprastas grožio ir gyvenimo normas, bet ir kviečia pažvelgti į miestą bei žmones be išankstinių nuostatų – su tikru smalsumu ir empatija.