Ar gali būti, kad žmonės žemdirbiais tapo dėl alaus? Štai ką rodo nauji atradimai
Kad ir ką valgysime šventiniu laikotarpiu, greičiausiai mums neteko to sumedžioti ar surinkti gamtoje. Už tai galime padėkoti savo protėviams, kurie maždaug prieš 10 000 metų įvykdė vieną iš dramatiškiausių žmonijos transformacijų: jie pradėjo pereiti nuo tradicinio medžioklės ir rinkimo gyvenimo būdo prie žemdirbystės.
Kodėl taip atsitiko, lieka mįsle – turint omenyje, kad mūsų rūšis sėkmingai išgyveno apie 300 000 metų be sėjos ir derliaus nuėmimo, jau nekalbant apie melžimą ir ganymą. Buvo iškelta daug galimų paaiškinimų. Galbūt žemdirbystė suteikė patikimesnį maisto šaltinį. Galbūt ji leido žmonėms būti mažiau priklausomiems nuo kaimynų. Galbūt tai buvo susiję su noru likti toje pačioje vietoje – galbūt dėl to, kad tam tikra vieta turėjo religinę reikšmę arba ten buvo palaidoti artimieji.
O gal tai buvo labiau susiję su noru pasilinksminti su draugais, gurkšnojant svaiginančius gėrimus? Tai gali skambėti komiškai, bet tada, kaip ir dabar, alkoholis buvo ne tik malonumų šaltinis, bet ir socialinių ryšių stiprinimo priemonė. Žinome, kad ryšių mezgimas buvo svarbus žmogaus sėkmės veiksnys – o jei planuojate reguliariai palaikyti šiuos ryšius į pagalbą pasitelkus alų ar kitus alkoholinius gėrimais, tada jums reikia patikimo grūdų tiekimo. Taigi, ar mūsų protėviai apvertė savo gyvenimus dėl gėrimų?