22-ejų – ant mirties slenksčio: kaip viena avarija galėjo pakeisti Lietuvos krepšinio istoriją

„Nesmagu, kad dar negreit galėsiu vaikščioti. Bet nemanau, kad nebežaisiu“, – 2002-ųjų gegužę ištarė Robertas Javtokas, perkeltas iš reanimacijos palatos į traumatologijos skyrių.

Vieno ryškiausių Lietuvos krepšininkų, ilgamečio nacionalinės rinktinės žaidėjo, olimpiadų dalyvio profesionali karjera tęsėsi daugiau nei penkiolika metų, per kuriuos jis iškovojo ne vieną titulą. Tačiau viso to galėjo niekada neįvykti.

2002-ųjų gegužės 1-ąją, būdamas vos 22 metų, itin daug žadantis Lietuvos krepšinio talentas, pateko į labai sunkią motociklo avariją, kurios pasekmės galėjo būti tragiškos.

Vidurio puolėjo gyvybė kabojo ant plauko, o gydytojai net nesiryžo žadėti, kad jis apskritai vėl vaikščios. Tačiau vietoj nuolankaus susitaikymo su likimu krepšininką vedė nenugalimas troškimas grįžti į aikštę – noras toks stiprus, kad pranoko net fizinio skausmo ribas. Šis tekstas – apie antrąją R.Javtoko gyvenimo pradžią.

„Atsiprašau, aš dar nesuspėjau palatos susitvarkyti“, – juokavo po operacijos atsigaunantis tuometis „Lietuvos ryto“ krepšinio komandos vidurio puolėjas R.Javtokas, iš reanimacijos palatos perkeltas į traumatologijos ir ortopedijos skyrių.

„Jis ir po operacijos šypsojosi, – sakė avariją patyrusio krepšininko motina Alma Javtokienė. – Gal Robertas neparodo tikrosios savo būsenos, bet žino, kaip mes išgyvename, todėl ir bando juokauti“.