Su šeima gyvena iš pašalpų ir sako, kad to pakanka: „Man neapsimoka dirbti“

Ar Lietuvoje dirbti vis dar finansiškai naudingiau nei gyventi vien iš socialinės paramos? Nors viešojoje erdvėje nuolat keliami klausimai apie vadinamąsias „spąstų“ situacijas, kai minimalų atlyginimą gaunantis žmogus su šeima esą uždirba nedaug daugiau nei socialinės paramos gavėjas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) tikina, kad dirbančiųjų bendros pajamos visais atvejais išlieka didesnės.

Vilniaus miesto savivaldybė pastebi, kad sistema reikalauja nuolatinės priežiūros ir kontrolės, o daliai gyventojų darbo rinkos paskatos vis dar išlieka jautrus klausimas.

Tuo tarpu „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pabrėžia, kad laikina nedarbo draudimo išmoka yra būtina apsauga netekus darbo, tačiau ji turi būti ribota, kad skatintų grįžti į darbo rinką. Didžiausia rizika, anot jo, kyla tada, kai ilgalaikė socialinė parama kartu su šešėline ekonomika silpnina paskatas dirbti ir gali tapti nuolatine alternatyva darbui.

Taigi matematika čia ne tokia paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, nes kai kuriais atvejais šeimos socialinė pašalpa gali prilygti ir minimaliai mėnesinei algai (MMA), o ar tuomet tikrai naudingiau yra dirbti?

Štai Agnė, gyvenanti viename Raseinių rajone esančiame kaime, viena augina du vaikus ir sako, kad jai šiuo metu dirbti nelabai apsimoka. 

„Aš gyvenu kaime, jeigu dirbčiau mieste, man reiktų važinėt, tai aš daug išleisčiau ant kuro ar autobuso bilietų, dar neturėčiau laiko ir vaikais pasirūpinti. Juos gi reikia išleist į mokyklą, padėt paruošt pamokas, maistą paruošti, kas man liktų iš tos algos pragyvenimui. Tai dabar gaunu 666 eurų pašalpą, už vaikus dar prideda, tai galiu niekur neskubėdama visais pasirūpinti, o pavasarį daržovių ir bulvių pasisodinu“, – kalbėjo ji.