Ilgus metus šventes scenai dovanojantis E. Kučinskas – apie šalikelėje sutiktus Naujuosius ir išaugančius honorarus: „Žinau, kiek kainuoju“

„Yra buvę, kad prieš pat vidurnaktį sustoju šalikelėje, išlipu iš mašinos. Naktis, tyla, šalta, nuo kiekvieno žingsnio girgžda sniegas, o kažkur tolumoje virš miestų matyti fejerverkai...“, – apie tokias, ne visai įprastas šventes, prabilo estrados legenda Edmundas Kučinskas (70 m.).

Kol daugelis sėda prie kalėdinių stalų, o Naujuosius sutinka gerų bičiulių apsuptyje, dešimtmečius scenoje skaičiuojantis dainininkas vykdo kitą misiją – savo dainomis šildo savo gerbėjų širdis.

Nors neretai užsimenama, kad šventes muzikantai „parduoda“, E. Kučinskas su tuo nesutinka – dainuoti, ir visai nesvarbu, kuriuo metų laiku, jam didžiausia dovana.

Prabilęs apie tai, kaip sutinka gražiausias metų šventes Edmundas iš arčiau leido pažvelgti, kaip atrodo tų, kurių laukia minios, paskutinės gruodžio dienos.

Per vieną naktį aplankyti priešinguose Lietuvos kampeliuose įsikūrę miestai, namuose laukianti šeima ir 12 valandą mušantis laikrodis kažkur, toli nuo draugų ir visa tiesa apie šventinius honorarus – tai tik kelios istorijos, kurias per eilę metų vardijo scenos grandas.

Naujienų portalui Lrytas atsivėręs apie magišką laiką E. Kučinskas žodžių į vatą nevyniojo – dainininko gyvenime, kaip ir bet kuriame versle viską diktuoja paklausa ir pasiūla.