14 gyvenimų, nutrauktų kruviną sausio naktį: kas buvo tie, kuriuos nužudė tankai ir kulkos

Bręsta karta, kuriai 1991 metų sausio įvykiai Vilniuje reiškia ne ką daugiau kaip senstančių tėvų sentimentai arba, – tai dar nuobodžiau, – teledokumentikos kūrėjų pagraudenimai sukakčių progomis.

Laikas kėsinasi ir į pačių laisvės gynėjų atmintį. Vis giliau praeitin grimztant įvykiams, išsitrina anuomet patirtų išgyvenimų aštrumas, vaizduotė neįstengia prisišaukti greta stovėjusių, kartu skandavusių „Lie-tu-va“ žmonių veidų.

Užsimiršta net ir vardai žuvusiųjų, kurie jų laidotuvių Vilniuje, Kaune, Marijampolėje, Kėdainiuose, Rokiškyje dieną, rodos, visiems buvo tokie artimi ir savi.

Kokie jie buvo gyvenime? Kokias dabar jau daugeliui primirštas jų asmenybių spalvas juodu brūkšniu užbraukė sovietų kareivų pasėta mirtis? Tokius klausimus kėlė „Lietuvos rytas“ minint Sausio 13-osios dešimtmetį.

Jauniausiam iš keturiolikos Sausio žudynių aukų Ignui Šimulioniui 2000-ųjų gruodžio 17-ąją būtų sukakę 27 metai. Jo bičiulis, irgi sovietų kulkų mirtinai suvarpytas Karoliniškių vaikas Darius Gerbutavičius tokią sukaktį būtų minėjęs tų pačių metų liepą.

Kalbėti apie juos atskirai neišeina ne tik todėl, kad buvo vienmečiai ir tą pačią dieną neteko gyvybės.