ISM rektorius įvardijo didžiausią dabartinę LRT problemą
Didžiausia pastaruoju metu dėmesio centre atsidūrusio Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) problema yra perteklinis valdysenos komplikavimas, sako ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Dalius Misiūnas. Pasak jo, siekiant, kad visuomeninis transliuotojas veiktų efektyviau, reikėtų vienodai rūpintis tiek jo finansų naudojimu, tiek tinkamu visuomenės lūkesčių atspindėjimu.
„Tikriausiai perteklinis komplikavimas. Ta veikla ir juridinis vienetas tarsi nepriskiriamas nei prie įmonių valdysenos pusės, nei prie grynai viešosios įstaigos valdysenos pusės, tačiau šios dvi funkcijos LRT atveju yra sudėtos į vieną“, – tinklalaidė politika.lt kalbėjo D. Misiūnas, paklaustas, kokia šiuo metu yra esminė LRT problema.
„Iš vienos pusės, ten daug pinigų, veiklos, žmonių, bet iš kitos pusės – yra labai specifinė misija. Tai, mano įsitikinimu, projektuojant valdyseną abiem dedamosios reikėtų skirti dėmesio ir įgyvendinti struktūrą taip, kad jos būtų atskirtos. Viena funkcija – rūpintis finansų naudojimo efektyvumu, kita – rūpintis, kad visuomeninis transliuotojas atitiktų visos visuomenės lūkesčius ir atitinkamai atstovautų jai bei visuomenės interesui“, – akcentavo ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius.
– Pradėkime nuo LRT situacijos. Problemą tikriausia galima skirstyti į daugybę dalykų, bet, kalbant apie esmę, dabar valstybė turi labai gerą progą iš esmės peržiūrėti LRT problematiką. Tai kur, jūsų nuomone, yra esminė problema?
– Tikriausiai perteklinis komplikavimas. Ta veikla ir juridinis vienetas tarsi nepriskiriamas nei prie įmonių valdysenos pusės, nei prie grynai viešosios įstaigos valdysenos pusės, tačiau šios dvi funkcijos LRT atveju yra sudėtos į vieną. Iš vienos pusės, ten daug pinigų, veiklos, žmonių, bet iš kitos pusės – yra labai specifinė misija. Tai, mano įsitikinimu, projektuojant valdyseną abiem dedamosios reikėtų skirti dėmesio ir įgyvendinti struktūrą taip, kad jos būtų atskirtos. Viena funkcija – rūpintis finansų naudojimo efektyvumu, kita – rūpintis, kad visuomeninis transliuotojas atitiktų visos visuomenės lūkesčius ir atitinkamai atstovautų jai bei visuomenės interesui.
– Reikšdamasis viešojoje erdvėje jūs pasiūlėte dvi kolegialias institucijas: valdybą, kuri skirtų vadovą ir būtų pagrindinė kolektyvinė valdymo institucija, ir tarybą, kuri būtų, ir dabar yra, aukščiausias LRT valdymo organas. Antroji, pagal korporatyvinį valdymą, prilygtų stebėtojams, kurie orientuotųsi į tai, ar LRT gina nuskriaustuosius, skatina toleranciją, pilietiškumą, pagarbą, susikalbėjimą visuomenėje ir t.t. Teisingai?