Elektrėnų marių dugne glūdi ne tik smėlis ir vandens augalai, bet ir žmonių gyvenimų pėdsakai. Visiems žinoma, kad statant elektrinę buvo užtvenkta Strėvos upė – vanduo užliejo čia plytėjusius kaimus ir ežerus. Šiandien jų pavadinimai teliko žmonių atmintyje, knygose ir gatvių pavadinimuose, o mums belieka tik įsivaizduoti, kaip atrodė būsimieji Elektrėnai, kol čia dar nebuvo marių. Elektrėniškis Rimantas Griščenka tą laiką prisimena – atmena vaizdus, kaip vanduo vis kilo, paskandindamas siaurėjantį taką, kuriuo žmonės eidavo į elektrinę. Tuomet jis buvo dar vaikas ir nė nenumanė, kad po kelių dešimtmečių taps naru ir galės sugrįžti ten, kur kadaise gyveno žmonės.
