Klausantis emigrantės kalbų apie vyrus pasidarė gėda: „Turėkit savigarbos“
Per televiziją išgirdau, kaip apie savo gyvenimą Norvegijoje pasakoja viena svetur emigravusi tautietė. Istorija ilga, bet esmė paprasta – įsimylėjo ir viską metusi ji paliko viską Lietuvoje ir išdūmė gyventi pas savo naują vaikiną. Galiausiai su juo išsiskyrė. Tai aišku, sakysit, visko juk gyvenime būna ir pasitaiko, nuo to niekas nėra apsaugotas. Ko čia kabinėtis?