Tyli kiaulė gilią šaknį knisa. Ši liaudies išmintis labai aktuali kalbant apie kaimynus. Tylus, tylus ir net nepastebi kaip urvą po tvorą išknisa ir į tavo kiemą įlenda. Geriausias kaimynas tas, su kuriuo laikas nuo laiko pasibari, pasipeši, susitaikai ir nuolat suki tą ratą. Tokį kaimyną geriau pažįsti, toks kaimynas tyliai urvo neišknis ir šiandien tokiu kaimynu galima vadinti Lenkiją. Visi sutiksite, kad per ilgą bendrą mūsų istoriją visko buvo ir dabar kaip tik tas momentas, kada mums lenkas kaip brolis ir kaip maitintojas. Ta prakeikta pandemija trukdo artimai broliautis, bet kelionių į Lenkijos parduotuves nesustabdys nei maras, nei badas, nei karas.
