Darbuotojai iš trečiųjų šalių: išsigelbėjimas ar pražūtis?
Didžiųjų miestų gyventojai netruko pastebėti, kad parduotuvėse ir viešojo maitinimo įstaigose vis dažniau kalbama rusiškai, maistą namo pristato tamsaus gymio vyrukai, o pavežėjais dirba išeiviai iš Vidurinės Azijos. Kodėl taip yra? Ar lietuviai visi staiga tapo itin kvalifikuoti, todėl nedirba eilinių darbų? O gal tautiečiai mieliau renkasi pašalpas?