Vėžio centro direktorius V. Pečeliūnas: apie pavyzdį Osle, pacientų rekordą ir tylų perversmą Santariškėse

Santariškių gatvėje apsilankantys onkologiniai pacientai ir jų artimieji tikriausiai pastebėjo, kad geltonasis komplekso pastatas nežymiai pasikeitė. Ties centriniu įėjimu buvusį užrašą „Nacionalinis vėžio institutas“ uždengė brezentas su nauju pavadinimu. „Nacionalinis vėžio centras“ – skelbia naujoji iškaba. Ką tai reiškia?

Pasirodo, už kosmetinio potėpio slypi dideli pokyčiai. Nuo sausio 1 d. oficialiai įsteigtas Nacionalinis vėžio centras įsteigtas (NVC) apjungė Nacionalinio vėžio instituto (NVI) klinikinę veiklą bei Santaros klinikų klinikinės onkologijos, onkohematologijos, onkogenetikos bei pažangios terapijos veiklas. Naujoji įstaiga veikia kaip Santaros klinikų filialas.

Ne vienerius metus diskutuota, kad vėžio gydymą Vilniuje reikėtų sutelkti vienoje ligoninėje. Juk viso labo reikėjo pereiti gatvę, kad iš Santaros klinikų prieigų patektum į NVI kiemą. NVC įsteigimas – šių diskusijų kulminacija ir savotiškas tylus perversmas Santariškėse. 

NVI direktorius Valdas Pečeliūnas, nuo šiol vadovaujantis ir naujai įsteigtam NVC, tvirtina, kad pertvarka padės sutrumpinti vėžiu sergančio paciento kelią iki gydytojo, į jo priežiūrą lengviau įsitrauks ne tik gydytojai onkologai, atsiras galimybė užtikrinti skubią pagalbą 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę.

„Pagerės onkologinėmis ligomis sergančių pacientų diagnostikos, gydymo ir priežiūros kokybė, padidės technologijų bei inovacijų prieinamumas pacientams, augs onkologijos srities mokslinės veiklos vystymo galimybės, apjungti abiejų, iki šiol buvusių atskirų, įstaigų mokslo veiklos rezultatai bus diegiami Nacionalinio vėžio centro klinikinėje veikloje“, – dėstė V.Pečeliūnas.

Interviu Lrytas jis papasakojo, kokius pokyčius jau pastebėjo pacientai, pasidžiaugė ligoninėje pasiektu rekordu ir atsakė, ar NVI istorijoje jau padėtas taškas.