Žmona užsakė nužudyti savo vyrą – žudiko poelgis paliko be amo: kokių baisybių imasi besiskiriantys lietuviai

Teismo salėje skyrybos aprašomos sausais Civilinio kodekso straipsniais, turtas dalijamas procentais, o vaikų globa – valandomis. Tačiau užvertos teismo durys neretai slepia primityvų, mirtiną karo lauką, kuriame teisiniai saugikliai subyra į šukes.

Neseniai Lietuvą sukrėtusi paramediko Manto Sadausko nužudymo byla, kurioje įtariamąja tapo jo paties žmona Justina Gaigalaitė, apnuogino kraupią tiesą: kai skyrybų procese užverda tamsiausios žmogaus emocijos, įstatymas lieka tik bejėgiu popieriumi. Tai, kad skyrybų bylose emocijos dažnai tampa aukštesnės už įstatymą, pripažįsta ir žinoma šeimos teisės advokatė Vilija Gražulytė.

Sostinės advokatų kontoros „Ratio Legis“ advokatė sutiko pasidalinti situacijomis iš savo darbo praktikos, kai į kovą dėl turto ar įžeisto ego pasitelkiama nebe argumentų kalba, o brutalus fizinis ir psichologinis smurtas, siekiantis buvusį sutuoktinį sunaikinti.

– Ne paslaptis, kad skyrybų procesas yra viena sunkiausių patirčių. Tačiau paramediko M. Sadausko nužudymo byla atskleidė, jog skyrybų procese užvirusios emocijos visiškai dekonstruoja teisinius saugiklius: teisinis ginčas nutraukiamas ne pasiekus taikos sutartį, o fiziškai sunaikinus vieną iš pusių. Ar savo praktikoje esate susidūrusi su panašiomis situacijomis?

– Minimas atvejis yra rezonansinis, tačiau skyrybos iš tiesų sukelia daug skausmo vienai ar abiems besiskiriančioms pusėms. Dažnai susiduriame su atvejais, kai žmonės skyrybų metu pameta protą arba elgiasi neadekvačiai.

Prieš kelis metus turėjau rimtą bylą, kai mano klientą jo tuometinė žmona proceso eigoje ketino nužudyti. Vyko sudėtingos turto dalybos, mano kliento sutuoktinė norėjo didesnės dalies, negu jai turėjo priklausyti. Todėl ji sugalvojo nužudyti savo vyrą, pasitelkusi samdomą žudiką.