Po „žalių sūkurių“ Baltijos jūroje – mokslininko žodis: kada maudytis saugu, o kada pasisaugoti

Liepos pradžioje, Lietuvą ir Europą užgulus karščiams, Klaipėdos universiteto mokslininkai skelbė – maudytis tiek Kuršių mariose, tiek Baltijos jūroje dėl žydinčio vandens nerekomenduojama. Melsvabakterių sankaupas Baltijos jūroje mokslininkai stebi iš palydovų, o štai užsienio spaudoje pasirodė net įspūdingos „žalių sūkurių“ nuotraukos Suomijos ir Gdansko įlankose.

Visgi taip jau sutampa, kad vanduo „pražysta“ būtent tada, kai maudytis norisi labiausiai – atėjus karščiams. Tad kas yra tas vandens žydėjimas ir ar šio reiškinio metu į vandenį tikrai geriau nelipti?

Žydi kone visi ežerai

„Vandens žydėjimas, paprastai tariant, yra labai intensyvus dumblių arba melsvabakterių dauginimasis vandens telkinyje. Mūsų klimato juostoje jis atsitinka dažniausiai vasarą, kai oro temperatūra pakankamai sušyla, būna pakankamai saulės. Tai yra du pagrindiniai dalykai, kurie skatina melsvabakterijų arba dumblių vystymąsi.

Kai jų ženkliai padaugėja, mes tai vadiname vandens žydėjimu. Vandens žydėjimas pats savaime yra eutrofikacijos požymis. Tai reiškinys, kai į vandens telkinį prileidžiama labai daug visokių maistinių medžiagų, o tokiu būdu atsiranda palankios sąlygos dumblių vystymuisi ir žydėjimo atsiradimui ežeruose, jūrose, vandens telkiniuose“, – „Žinių radijo“ laidoje aiškino Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro vyresniysis mokslo darbuotojas dr. Sigitas Šulčius.

Kone garsiausiai apie žydintį vandenį girdime Kuršių mariose ir Baltijos jūroje, tačiau, anot specialisto, intensyviau ar lengviau per vasarą „pražysta“ didžioji dalis Lietuvos ežerų. Visgi žydėjimą sukeliančių organizmų yra visokių rūšių.