Iš kur imti lėšų gynybai: sako, kad 5 proc. BVP gali neužtekti
Vyriausybei kitų metų valstybės biudžete gynybai numačius skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – apie 4,8 mlrd. eurų, opozicijos atstovai kelia klausimą, ar tokio finansavimo pakaks suplanuotiems kariuomenės pajėgumams išvystyti. Tuo metu valdantieji pabrėžia, kad vertinant gynybos poreikius svarbu atsižvelgti ne tik į skiriamų lėšų dydį, bet ir į konkrečius valstybės įsipareigojimus bei jų įgyvendinimą.
Eltos kalbinti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai bei buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas mano, kad šiemet panaudoti beveik 44 proc. Krašto apsaugos ministerijai (KAM) skirtų asignavimų savaime nerodo problemų.
Vis dėlto politikai atkreipia dėmesį į stringančius gynybos įsigijimus, būtinybę efektyviau naudoti lėšas ir stiprinti parlamentinę kontrolę.
Svarbiausia – tikslingas lėšų panaudojimas
Nacionalinio susivienijimo pirmininkas, Seimo NSGK narys Vytautas Sinica teigia, kad kitąmet numatyto finansavimo nepakaks suplanuotiems kariuomenės pajėgumams išvystyti.
Pasak jo, dar pernai numatyta gynybos finansavimo didinimo trajektorija buvo kompromisas, atsižvelgiant į realius šalies gynybos poreikius.