... užsilipu ant savo dviračio ir pasileidžiu žvyruotu takeliu tolyn link jūros. Mano ilgi banguoti plaukai lieka kažkur už manęs. Smulkios duobutės, esančios ant kelio, stipriai krato dviratį, mane pačią ir mano mintis. Jau tuoj tuoj pralėksiu pro senąsias Karklės kapinaites ir sustosiu savo mėgstamoje vietoje. Čia nebūna žmonių, todėl ir atskubu, kai tik noriu pabūti vienui viena. Stoviu ir žiūriu į jūrą, bėgančią į horizontą. Kokia ji didelė... Lyg jaunas šunytis kiekvieną kartą pribėga palaižyti man kojų ir pasileidžia kažkur tolyn. Читать дальше...