Neklauskit dainiaus vardo, arba „Daug daug dainelių“
Buvo kartą didžiulis renginys Vilniaus sporto rūmuose. Jam pasibaigus, nedidukas būrelis žiūrovų užtraukė skambią dainą „Mieloji sese, tau daug dainelių". Reakcijos nereikėjo laukti nė minutės. Žmonės pagavo melodiją ir netrukus visi susirinkusieji stojo iš vietų ir tarsi himną giedodami iškilmingai, pakiliai posmą po posmo sudainavo tą daug kam žinomą melodiją... Tiesa, ne vienas klausinėjo - graži daina, o kas jos autorius? Turbūt liaudiška daina,- atsakinėjo kiti.