Новости за 22.02.2024

Albanijos parlamentas ketvirtadienį pritarė prieštaringai vertinamam susitarimui su Roma dėl Italijos vandenyse išgelbėtų migrantų centrų.

JAV prezidento Joe Bideno administracija svarsto galimybę imtis vienašališkų vykdomosios valdžios veiksmų dėl migracijos, įskaitant prieglobsčio prašymų apribojimą.

Vilties nebeliko – kalbėjo dabartinio Kremliaus režimo nepalaikantys rusai, šokiruoti žinios apie garsiausio opozicionieriaus Aleksejaus Navalno mirtį kalėjime. Tačiau praėjus trims dienoms neviltis prasisklaidė – viltį grąžino Julija Navalnaja.

Didžiosios akcijų biržos ketvirtadienį fiksuoja rekordus. Tokijo akcijų birža perlipo kartelę, kurią paskutinį kartą buvo pasiekusi prieš 35-erius metus. Nenuvylusi „Nvidia“ į aukštumas iškėlė ir JAV akcijų biržas.

Europos Sąjungos (ES) Taryba ir Parlamentas, rinkdamasis vietą, kur įsikurs ES Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos agentūros (AMLA) biuras, Vilniui skyrė trečią vietą, o tolesniame balsavimo etape renkamasi tarp Vokietijos miesto Frankfurto bei Prancūzijos sostinės Paryžiaus.

Konkurencijos taryba iki 2024 m. kovo 22 d. atidėjo terminą, per kurį Estijos bendrovė „Ekspress Grupp“, valdanti naujienų portalą „Delfi.lt“, privalo pateikti pranešimą apie koncentraciją įsigijus portalą „Lrytas.lt“ valdančią Lietuvos įmonę.

Ketvirtadienį gauti „MG Baltic“ (dabar „MG Grupė“) politinės korupcijos byloje nuteistų Raimondo Kurlianskio ir Gintaro Steponavičiaus kasaciniai skundai, kuriais prašoma panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžius dėl laisvės atėmimo ir skirtos baudos.

Darius Karčinskas, Europos prokuroras, ketvirtadienį teismo paprašė pratęsti Šarūno Stepukonio, investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo „BaltCap Infrastructure Fund“ buvusio partnerio, suėmimą dar mėnesiui.

Airių pigių skrydžių bendrovė didina savo lėktuvų ir skrydžių skaičių Kauno oro uoste, Latvijos oro linijos planuoja atgaivinti po „Hamas“ atakų sustabdytus skrydžius į Tel Avivą.

Socialinėje erdvėje plinta istorija, neva iki gyvos galvos nuteistas Henrikas Daktaras paleidžiamas į laisvę. Platindami melagieną sukčiai naudojasi „Verslo žinių“ portalo „Mano pinigai“ vardu bei dizainu.

Lietuvoje įkurtas startuolis „Evergrowth“, kuriantis dirbtiniu intelektu (DI) grįstą pardavimų platformą, pritraukė 2,2 mln. USD.

Emilė Radytė, startuolio „Samphire Neuroscience“ įkūrėja, sukūrė smegenis stimuliuojantį lankelį, skirtą menstruacijų skausmams ir kitiems PMS (priešmenstruacinio sindromo) simptomams malšinti. „Per amžių amžius buvo sakoma, kad menstruacijų skausmai yra tiesiog moters gyvenimo dalis, todėl reikia su tuo susigyventi. Tačiau galima gyventi be skausmo, tai rodo medicinos progresas“, – interviu VŽ sako ji.

Teisėsaugos suimtam Šarūnui Stepukoniui, kaip įtariama, pasisavinus ir pralošus milijonus eurų iš investicijų bendrovės „BaltCap“ infrastruktūros fondo, į kurį buvo investavę ir Lietuvos pensijų fondai, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog šis atvejis yra pamoka, kad tokios istorijos nepasikartotų ateityje.

Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA) pateikė pretenziją visuomeniniam transliuotojui ir LRT Tarybai dėl lygių galimybių neužtikrinimo nušviečiant „Eurovizijos“ nacionalinę atranką ir diskriminuojančių darbo sąlygų šio renginio metu kitų žiniasklaidos priemonių atstovams.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma Lietuvos naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ paskutinį 2023 metų ketvirtį gavo 1,766 mlrd. USD (šios dienos kursu – 1,63 mlrd. Eur) pajamų – 18% mažiau nei prieš metus. Nors ketvirtis pasižymėjo nestabilia geopolitine situacija pasaulyje, vangia paklausa ir neužtikrintumu didžiųjų šalių ekonomikose, bendrovė dirbo pelningai.

Vilniaus mechaninio ir biologinio apdorojimo gamyklą administruojanti „Energesman“ į inovatyvią vabzdžių lervų technologiją investuoja 1 mln. Eur. Pavasarį gyventojų virtuvės atliekomis bus pradėtos maitinti naminių musių lervos, iš kurių vėliau bus gaminami baltymai pramonei, biokuras ir trąšos.

Su Rusija ir Baltarusija besiribojančios Baltijos šalys – tarp lėčiausiai turistų srautus Europos Sąjungoje (ES) susigrąžinančių valstybių. Nors, palyginti su priešpandeminiu laikotarpiu, atrodome geriau nei Latvija ir Estija, kaimynės šiuo metu šuoliuoja gerokai sparčiau.

Uostamiesčio Kauno gatvės mikrorajone pradedama keliais etapais suplanuota automobilių statymo vietų ir inžinerinės infrastruktūros plėtra.

Didžiausia Baltijos šalių žemės ūkio ir maisto gamybos įmonių grupė „Akola group“ (buvusi „Linas Agro Group“) skelbia iki 2027 m. ketinanti investuoti 300 mln. Eur, jos vertė išaugs apie pusantro karto, iki 3 mlrd. Eur. Grupė teigia aktyviai ieškanti įsigijimų už Baltijos šalių ribų, tačiau apie juos kol kas neskelbia.

Joe Bidenas, JAV prezidentas, trečiadienį Kalifornijoje vykusiame viešame lėšų rinkimo renginyje Rusijos vadovą Vladimirą Putiną pavadino „išprotėjusiu kalės vaiku“.

Verslas euro zonoje vasarį toliau išgyveno susitraukimą, tačiau situacija pagerėjo, rodo PMI indeksų duomenys.

Lietuvių noras imtis verslo toliau mažėja: per metus norinčiųjų imtis nuosavos veiklos dalis susitraukė nuo 18% iki 14%. Lygiai pusė gyventojų nurodo per artimiausius trejus metus nenorintys tapti verslininkais, o trečdalis apie tokią galimybę niekada nėra ir pagalvoję.

Gali būti, kad perskaitę šį tekstą jūs užsimanysite mėsainio. Ir ne bet kokio, o „Big Mac’o“. Jei pirksite jį Lietuvoje, jums jis kainuos 2,99 Eur. Tai – mažiau, nei ES vidurkis, kuris, pasak „The Economist“, yra 5,39 Eur. Jei mėsainiu mėgautumėtės Šveicarijoje, už jį tektų pakloti daugiau nei bet kurioje kitoje pasaulio šalyje – 7,1 CHF (apie 7,5 Eur). Įvertinus valiutos kursų santykį galima daryti išvadą, kad frankas, palyginti su euru, pervertintas net 39,2%. Tuoj paaiškinsiu, kodėl jums tai turėtų rūpėti.

Vasario 22–25 d. Vilniuje, „Litexpo“ parodų ir konferencijų centre, vyksta 24-oji Vilniaus knygų mugė (VKM). Trečią dešimtmetį skaičiuojantis renginys savo forma iš esmės nesikeičia – tai keturios intensyvaus vyksmo dienos, gausi kultūrinė programa ir daugybė lankytojų. Tačiau šiemet, pabrėžia rengėjai, forma prisipildė kaip reta kokybiško turinio.

Nors „Tallink Group“ akcininkams dividendų nemokėjo, dabar savininkų pelnas vėl pasiekia investuotojus. „Tallink Group“ direktorių valdyba, susitarusi su stebėtojų taryba, siūlo už 2023 m. išmokėti 6 centų dividendus akcijai. Esant dabartinei akcijų kainai, dividendų pajamingumas sudaro 8,94%.